Grindų pasirinkimas ir privalumai
Šildomos grindys gali tiek padidinti komfortą jomis vaikštant, tiek šildyti visą patalpą. Patariama netgi skirti dvi sąvokas – grindų šildymas, tai šildymas, kai šildomos grindys, o grindinis šildymas, kai patalpa šildoma grindyse įrengtų sistemų pagalba. Grindinio šildymo pliusai lyginant su radiatoriais – žema paviršiaus temperatūra, todėl nėra pavojaus mažiems vaikams ar naminiams gyvūnams. Įsirengus grindinį šildymą galėsite atsisakyti pasieniuose sumontuotų radiatorių, taip bus sunaudojama mažiau gyvenamosios erdvės, todėl galėsite priimti atitinkamus sprendimus, planuodami interjerą.
Gamintojai taip pat teigia, kad šiluma, reikalinga vandeniu šildomoms grindims, yra žemesnė nei įprastai tiekiama į radiatorius – tai reiškia ir ekonomiškumą. Šiluma eina iš apačios, todėl sienos nepelis, nerasos langai. Pažymimi ir šio šildymo minusas – temperatūros inertiškumas – šildant grindis elektra ar vandeniu bei didinant ar mažinant šildymą, poveikis kartais jaučiasi tik po keleto valandų. Grindų pasirinkimas nepriklauso nuo namo aukštingumo – šildomas grindis galima įrengti ir antrame, ir tolesniuose aukštuose. Grindinis šildymas taip pat yra neatsiejama plokštuminių pamatų įrengimo dalis. Populiariausios grindinio šildymo rūšys yra dvi – vandeniu ir elektra šildomos grindys.
Elektra šildomos grindys
Jeigu taupote vietą, neturite katilinės ir nesirengiate name gyventi dešimtmečiais, protinga rinktis elektra šildomas grindis. „Elektrinį šildymą renkasi žmonės, kurie neturi didelių pradinių lėšų, nenori investuoti į galingas ir sudėtingas šildymo sistemas – katilines, geoterminius šildymus ir panašiai. Šildymas elektra pasiteisina, kai žmonės neplanuoja ilgai gyventi vienoje vietoje, tarkime, jie žino, kad po kelerių metų jie norės pakeisti savo gyvenamąjį plotą. Tad susimontavę grindinį šildymą, jie tikrai išleis mažiau nei būtų išleidę įsirengus kurį nors iš pigesnių eksploatacijoje tradicinių šildymo būdų. Elektrinio šildymo sensoriai taip pat greičiausiai reaguoja į temperatūros pokyčius“, – pasakoja „Ensto Finland OY“ atstovas Gintaras Gardauskas. Šio tipo šildymas taip pat pasiteisina tame pastate, kuriame yra daug nuomininkų, ir norima įvesti atskirą šilumos apskaitą. Elektrinio šildymo sistemos minusas – nemažas elektros energijos suvartojimas ir pastarosios kaina. Taip pat elektrinis šildymas tinka tuo atveju, jei gyvenate bute ir ten nėra galimybės pertvarkyti santechninių mazgų. Tuomet įsirengę grindinį šildymą sanitariniuose mazguose ar prieškambaryje visuomet turėsite šiltas bei sausas grindis, išdžiuvusią avalynę, išvengsite pelėsių. Tačiau pasirinkus patogiausią grindinio šildymo sistemą, taip pat svarbu pasirinkti ir tinkamą grindų dangą. Šilumai laidžiausia danga yra keramikinės plytelės, akmuo, taip pat kai kurios medinės grindys – laminatas, parketlentės. Atkreipkite dėmesį į konkrečios dangos specifikacijas – galbūt didesnės temperatūros gali daryti neigiamą poveikį dangai ir jums arba reikėtų rinktis kitą dangos sprendimą, arba derinti šildymo poreikius prie būsimos dangos. Tiesti kiliminę dangą ant grindų yra neracionalu – toks sluoksnis sulaikys gana didelį šilumos kiekį. „Būtina atitaikyti dangų tinkamumą, priešingu atveju, tai gali pakenkti ne tik šildymo efektyvumui, bet ir jūsų sveikatai. Pavyzdžiui, netinkamoje kiliminėje dangoje gali įsiveisti parazitų“, - priduria J. Vežbickis.
Grindų įrengimo procesai
Šildymo tinklo projektavimas. Prieš įrengiant grindinį šildymą, svarbu, kad būtų sudarytas šildymo planas – tai leis racionaliau išnaudoti medžiagas, laiką bei pinigus. Labai lengva patirti šilumos nuostolius vien dėl netinkamo išvedžiojimo. “Pradėti projektuoti ir galvoti apie šildymą reikia gerokai prieš projektuojant namą, būtina apsispręsti kaip ir kuo jį šildysime. Taip pat turime iš anksto numatyti šilumos šaltinį, suskaičiuoti šilumos nuostolius, išrinkti apdailos medžiagas. Projektuojant grindinio šildymo sistemą, derėtų nepamiršti, kad kai kuriose zonose šildymo kontūrai nereikalingi. Pavyzdžiui, sanitariniuose mazguose po santechniniais prietaisais, taip pat virtuvėje po baldais, svetainėje po kaminų arba garaže“, - pasakoja J. Vežbickis. G. Gardauskas atkreipia dėmesį, kad atlikti gerą šilumos planavimą būtina – taip darbai eisis sklandžiau ir leis išvengti laiko ir materialinių nuostolių. „Kaip ir visose statybose, geras susiplanavimas yra ir klaidų, ir papildomų išlaidų išvengimas. Žinosime, kiek ir ko šildyti, kokius parinkti instaliacinius kabelius bei automatiką, neįsigysime per didelių ar per mažų šildymo sistemos elementų. Elektrinėje šildymo sistemoje galima keisti kabelių išvedžiojimo formą, transformuoti šildymo kilimėlius, tačiau trumpinti ar ilginti šildymo elementų negalima, todėl jeigu buvo pasirinktas netinkamas sprendimas, paskui gali prisieiti pirkti naujas medžiagas. Bet, be abejo, apie tai reikia nusimanyti arba pasikonsultuoti su šios srities specialistais“, - pasakoja G. Gardauskas.
Įrengimas
Vandeninio šildymo atveju, vamzdžiai plastikiniais dirželiais tvirtinami prie armavimo tinklelio. Vamzdžiai montuojami pradedant nuo kolektoriaus – įtaiso, leidžiančio reguliuoti grindų temperatūrą, ir užbaigiami taip pat kolektoriuje. Prieš sistemą užliejant antru betono sluoksniu, ji yra testuojama – svarbu patikrinti, ar netikėtai neatsirado vandenį leidžiančių vietų, kadangi užliejus betonu, šio nesklandumo neardant sistemos ištaisyti nepavyks.
Kadangi betonas dėl temperatūrų skirtumo ir traukiasi, ir plečiasi, kartais reikia įrengti temperatūrines siūles. Betonui plečiantis ir traukiantis, vyksta dideli įtempimai ir jis gali skilti, todėl betonas turi turėti siūlę, kad tose vietose galėtų „vaikščioti“. Pažymima, kad tokias siūles reikėtų įrengti didesnėse nei 40 kv. metrų patalpose, bei ten, kur viena patalpos siena yra ilgesnė nei 8 metrai. Siūlės taip pat įrengiamos ties patalpų durimis, sujungiant šildymo sistemas.
Elektrinio šildymo atveju, gali būti liejamas vienas ar du sluoksniai. Įrengiant dvigubą sluoksnį, šildymo kabeliai kartu su armavimo tinkleliu yra išdėstomi tarp jų. Tiek prieš užliejimą betonu, tiek po jo, patikrinama šildymo elementų varža. Ant armavimo tinklelio tvirtinami elektros kabeliai, kurie ir šildys betoną, šis atiduos šilumą grindų dangai ir patalpai. Kitas šildymo elektra sprendimas yra specialūs elektriniai kilimėliai, kurie gali būti klijuojami tiesiai po grindų danga. „Šildymo kabeliai yra naudojami tada, kai betonuojamos naujos grindys, tai yra nuo pradžios iki konstrukcijos. Kilimėliai rekomenduojami kai grindų konstrukcija jau yra padaryta, dangos aukščio praktiškai kelti neišeina. Tad neturint galimybių kelti grindų aukščio, reikalingas kilimėlis. Kilimėliai praverčia kai yra renovuojama, rekonstruojama, arba ant senų grindų įrengiamos naujos. Galbūt jie pasiteisina ir tuomet, kai nėra galimybės suderinti betonuotojų darbo su elektrikų darbu. Kartais šitam procese kabelis nukenčia, todėl geriau jei betonuotojai įrengia grindis, o elektrikas išdėlioja kilimėlį“- pasakoja G. Gardauskas.
Eksploatacija
Atlikus betonavimo darbus, galima įrengti grindis. Atėjus laikui šildyti, reikėtų pradėti nuo mažesnių temperatūrų (15 - 20 ºC), tuomet kasdien kelti po penkis laipsnius kasdien iki maždaug 50 laipsnių. Tiesa, kaip jau minėta, reikia atsižvelgti į grindų dangą, taip pat, jeigu jai tvirtinti naudoti klijai – ir į jų specifikacijas. Tuomet pasirenkama tinkama jūsų namams temperatūra.
