2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam Statybos įstatymui ir jo nuostatas detalizuojantiems statybos techniniams reglamentams, prievolė gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD) bus taikoma ir statant nedidelį gyvenamąjį namą ne miesto ribose. Suprojektuotas ir pastatytas pastatas taip pat turės atitikti energinio naudingumo reikalavimus.
Nors kalbant apie žmogų žodis pasyvus dažnai turi daugiau neigiamą reikšmę, kalbai pasisukus apie statybas tai greičiau reiškia naudą. Terminą pasyvus namas gal jau esate girdėję, tačiau ne visuomet atsiranda laiko išsiaiškinti, kas po juo slypi.
Aplinkos ministerija primena, kad nuo 2016 m. lapkričio 1 d. bus taikomi A klasės energinio naudingumo reikalavimai naujai statomiems pastatams. Šio reikalavimo privalu laikytis, jeigu prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d. Tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, – jeigu statybos darbai pradėti po 2016 m. lapkričio 1 d. Svarbiausia – prašymo pateikimo, o ne leidimo išdavimo data.
Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš dar daugiau ar mažiau pokyčių į visų Europos Sąjungos šalių statybų sektorių, be abejo, neaplenkdami ir Lietuvos.
Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.
Pradėjus domėtis šiuolaikiškų namų statybomis, nuo namus apibūdinančių sąvokų, rodos, gali net galva susisukti: taupus, energiškai efektyvus, pasyvus (arba aktyvus), ekologiškas ar net „išmanus“ namas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie apibūdinimai atrodo visiškai vienodi, įvardijantys tokį patį – modernų, „sveikatai draugišką“ ir nebrangaus išlaikymo – namą, vis dėlto šios sąvokos yra skirtingos. Tiesa, neverta „tikrųjų“ paaiškinimų ieškoti užsienio literatūroje – skirtingose šalyse tos pačios sąvokos turi skirtingas apibrėžtis.
Išsirinkti gerą produktą dažniausiai niekam nekyla keblumų, jei žinoma, kokioje šalyje jis pagamintas, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse ar Vokietijoje pagaminti produktai tarsi automatiškai pirkėjui sufleruoja apie kokybę, profesionalumą, patikimumą. Statybų rinkos specialistai pastebi, kad panašų principą lietuviai pradėjo taikyti ir rinkdamiesi namus – vis dažniau atsižvelgiama į skandinavų sugebėjimą statyti praktiškus, minimalistinius, o vokiečių – taupius ir energetiškai efektyvius namus.
Amorfinis metalas (taip pat žinomas kaip metalinis stiklas arba stiklinis metalas) yra kietoji metalinė medžiaga, paprastai lydinys, su suardyta atominių dalelių struktūra. Kiti metalai savo kietajame būvyje turi labai tvarkingas atomų sandaras, todėl yra storesni ir sunkiau apdirbami. Amorfinis metalas turi stiklo molekulinę struktūrą, tačiau neturi galimybės sudušti ir skirtingai nuo kitų stiklų, pavyzdžiui - langų stiklų, kurie paprastai yra elektros izoliatoriai, amorfiniai metalai turi ypatingai gerą elektrinį laidumą. Yra keletas būdų, kuriais galima pagaminti amorfinį metalą - lydinį ypatingai greitai vėsinant, fizikinio garų nusodinimo būdu, kietojo kūno reakcijomis, jonų apšvita ir mechaniniu lydymu.
Šiais laikas vis dažniau statomi pasyvūs arba nulinės energijos namai. Ypatingas dėmesys skiriamas namo konstrukcijų šilumos izoliacijai ir sandarumui. Sandarumas labai svarbus statant mažai energijos naudojančius namus.
Japonų specialistai pagamino ne kristalinės, bet amorfinės sandaros metalą. Tam sumaišė Fe arba Ni (90%) su P, C, Si, Al ir B. Mišinį įkaitino iki 1200°C. Lydinį aušino labai greitai. Tam jį suko 5000 aps/min greičiu. Amorfinis plienas daug kartų kietesnis už žinomus plienus ir pasižymi dideliu cheminiu atsparumu. Panašių techninių charakteristikų metalai buvo naudojami gaminant legendinius samurajų kardus - katanas.